zekselis

zẽkselis sm. (1) Plvn, Kp žr. zekis 1: Tokie zẽkseliai jau ir paganyt galėtų Sb. Buvo mekaniku toks zẽkselis, labai primanus Slm. Senelis sako, nebemožna priprašyt to jaunimo, kokių zẽkselių [, kad neštų vėliavas apie bažnyčią] Slm.